- armonikos
- armõnikos sf. pl. (1) žr. armonika: To muzikanto armõnikos balsingos Vvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
klapanas — ×klãpanas (rus. клaпaн) sm. (1) Š muzikos instrumento vožtuvėlis, mechanizino kamštelis, ventilis: Iš po jo didelių, storų pirštų, nerangiai rankiojančių armonikos klavišus ir klapanus, plaukia skystučiai garsai rš. Armonikos klapanėliai vis… … Dictionary of the Lithuanian Language
trieilė — trieĩlė sf. (2) tokia armonikos rūšis: Per šokius grodavo an tokios armonikos – trieĩlė, sakydavo, trijų balsų Alz. Turėjau savo trieilę, kurią patirlindamas lengvai prisišaukdavau eiliuotą posmą kam nors pašiepti ar paerzinti rš … Dictionary of the Lithuanian Language
Гармоника — (от греч. armonikos созвучный, стройный, гармоничный) общее наименование нек рых муз. инструментов. См. Гармонь, Аккордеон, Губная гармоника, Стеклянная гармоника … Музыкальная энциклопедия
bandonija — bandònija dkt. Žmónės dažnai̇̃ nèskiria bandònijos nuo armònikos … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
akordeonas — akordeònas sm. (2) DŽ, TrpŽ, TŽŽ dumplinis armonikos tipo instrumentas, kurio klaviatūra panaši į fortepijono … Dictionary of the Lithuanian Language
apkaulus — apkaulùs, ì adj. (4) kaulėtas: Sartis didelis, apkaulus, grobkaulius kaip armonikos klavišus galėtum suskaityti – traukė įsiręžęs J.Paukš … Dictionary of the Lithuanian Language
armonika — armònika sf. (1), armonika (1) KI590 klavišinis muzikos instrumentas, kurio garsai gaunami tampant jo dumples: Tai dar ne muzikantas, kad ant armònikos kiek paliurlina Kp. Vaikinai, susirinkdami būriais, klernetas, armonikas, muzikas griežė,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgroti — 1. tr. išgriežti nustatytą laiką (ppr. apmokamiems muzikantams); pagriežti visą kokį muzikos dalyką: Trejas vesel jas šiemet atgrojau Slm. | Atgrojau pol ką ir išėjau Slm. 2. refl. griežti iki nebenorint: Jau atsigrojo: armonikos nė rankon… … Dictionary of the Lithuanian Language
balsumas — balsùmas sm. (2); M → balsus: Balsùmas gi tos armonikos – kažkur girdėti Grž … Dictionary of the Lithuanian Language
banguotas — banguotas, a adj. (1) 1. su bangų pavidalo nelygumais, iškilimais: Kelias rangosi iš lėto banguotais kalnais Šlč. Laukai derlingi, lengvai banguoti Mš. Jis ištempė banguotas armonikos dumples rš. | Banguoti (garbanoti) plaukai Krtn. banguotai adv … Dictionary of the Lithuanian Language